Barbora Radvilaitė
Kilusi iš garsių Lietuvos didikų Radvilų šeimos. Barbora gimė ir užaugo Vilniuje, ant Neries kranto stovėjusiame dvare. Buvo gerai išmokslinta, be vietos kalbų mokėjo lotynų ir italų kalbas. Žaidė šachmatais, mėgo medžioti, puikiai šoko. Jos brolis buvo Mikalojus Rudasis, o Mikalojus Juodasis jos pusbrolis. Labai jaunutė buvo ištekinta už seno Vilniaus vaivados Goštauto. 18 metų Barbora jau buvo našlė. Radvilai būdami labai įtakingi, dėjo pastangas Barborą ištekinti už paties karaliaus Žygimanto Augusto.
Meilės istorija
Barbora buvo labai graži: taisyklingi bruožai, didelės akys, grakštūs judesiai. Jos grožis sužadino gilią meilę iki tol išpaikusio ir nepastovaus karalaičio širdyje. Barbora ir Žygimantas pradėjo dažniau susitikinėti, ir sostinėje kilo piktų kalbų. Radvilos, norėdami apsaugoti gerą sesers vardą, privertė karalių ją vesti. Prie kelių liudininkų čia pat įvyko slaptos jungtuvės. Žygimantas Augustas slėpė nuo savo tėvų sutuoktuves, nes ypač jo motina karalienė Bona Sforca norėjo jį apvesdinti su kurio nors Europos valdovo dukterimi. Karalius, vykdamas į Krokuvą, buvo priverstas palikti jauną žmoną Lietuvoje. Jaunieji keitėsi jautriais laiškais ir vienas kitam siuntinėjo dovanas.
Mirus Žygimantui Senajam, sūnus sugrįžo į Vilnių ir Ponų Tarybai pristatė karališkai pasipuošusią, brolių lydimą, Barborą kaip savo žmoną. Karalienė Bona ir lenkų didikai griežtai pasipriešino vedyboms ir nenorėjo Barboros vainikuoti Lenkijos karaliene. Senatoriams ir vyskupams pareikalavus vedybas nutraukti, valdovas griežtai pasipriešino. Bet Žygimantas Augustas kovą laimėjo, ir Barbora buvo iškilmingai Krokuvoje vainikuota Lenkijos karaliene. Jos vyras apsupo ją meile, dėmesiu ir apipylė brangiomis dovanomis. Tačiau jaunųjų laimė neilgai truko. Barbora, kuri jau kurį laiką negalavo, sunkiai susirgo ir mirė 1551 m. gegužės 8 d. Barbora prieš mirtį prašė, kad nelaidotų jos Lenkijoje, bet parvežtų į mylimą Lietuvą.
Žygimantas Augustas jos pageidavimą išpildė ir raitas lydėjo jos palaikus iki Vilniaus.
Barbora Radvilaitė palaidota Vilniaus katedros požemy.
Žygimantas Augustas jos pageidavimą išpildė ir raitas lydėjo jos palaikus iki Vilniaus.
Barbora Radvilaitė palaidota Vilniaus katedros požemy.
Asmenybės reikšmė
Nūdien sunku nuplėšti romantikos šydą, kuris dengė Barborą per keletą šimtmečių, juo labiau, kad ji giliai įėjusi plačių Lietuvos masių širdis per Aušros Vartų garbinamą paveikslą. Spėjama, kad jame Žygimantas Augustas įamžino Barboros bruožus . . .
Tragišką valdovų meilę mūsų grožinėje literatūroje yra jautriai atvaizdavę rašytojai Balys Sruoga ir Juozas Grušas savo dramose ta pačia antrašte „Barbora Radvilaitė”.
Tragišką valdovų meilę mūsų grožinėje literatūroje yra jautriai atvaizdavę rašytojai Balys Sruoga ir Juozas Grušas savo dramose ta pačia antrašte „Barbora Radvilaitė”.
Šaltiniai: skautai.net, Vikipedija