Sofija Kymantaitė - Čiurlionienė
S.Čiurlionienė-Kymantaitė gimė 1886 m. kovo 13 d. Joniškyje. Mokėsi Peterburgo, Rygos gimnazijose, studijavo Krokuvos universitete. Jos amžininkai Sofiją prisimena kaip aristokratiškai šaltoką, išdidžią, mažakalbę, bet kartu patrauklią, išmintingą moterį.
Pirmoji S. Čiurlionienės-Kymantaitės publikacija pasirodė 1905 m. „Lietuvių laikraštyje“, o nuo 1907 m. ji tapo viena ryškiausių „Vilties“ redakcijos literačių. Tais pačiais metais jaunoji rašytoja susipažino su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. 1909 m. pora susituokė.
Bendradarbiavo leidžiant almanachus ir rinkinius „Gabija“, „Aukštyn“, „Pirmasai baras“, „Lopšelis“, „Lietuvos vaikas“, „Žemaičiai“, periodiką: „Aušrinė“, „Dabartis“, „Kūrybos keliais“, „Lietuva“, „Lietuvių laikraštis“, „Lietuvos žinios“, „Moteris ir pasaulis“, „Motina ir vaikas“, „Naujoji romuva“, „Vilniaus žinios“, „Vyturys“ ir kt. Pasirašinėjo slapyvardžiais: A.S.Č., K.S.,Pragiedrulis, Sofija, Z.K., S.Č.
Svarbus bendras S. Čiurlionienės-Kymantaitės ir jos sutuoktinio darbas buvo 1910 m. išleista kritikos knyga almanache „Lietuva“, skelbianti naują požiūrį į lietuvišką meną.
1911 m. mirus M. K. Čiurlioniui, Sofija su dukra Danute apsigyveno Kaune.
Pirmoji S. Čiurlionienės-Kymantaitės publikacija pasirodė 1905 m. „Lietuvių laikraštyje“, o nuo 1907 m. ji tapo viena ryškiausių „Vilties“ redakcijos literačių. Tais pačiais metais jaunoji rašytoja susipažino su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. 1909 m. pora susituokė.
Bendradarbiavo leidžiant almanachus ir rinkinius „Gabija“, „Aukštyn“, „Pirmasai baras“, „Lopšelis“, „Lietuvos vaikas“, „Žemaičiai“, periodiką: „Aušrinė“, „Dabartis“, „Kūrybos keliais“, „Lietuva“, „Lietuvių laikraštis“, „Lietuvos žinios“, „Moteris ir pasaulis“, „Motina ir vaikas“, „Naujoji romuva“, „Vilniaus žinios“, „Vyturys“ ir kt. Pasirašinėjo slapyvardžiais: A.S.Č., K.S.,Pragiedrulis, Sofija, Z.K., S.Č.
Svarbus bendras S. Čiurlionienės-Kymantaitės ir jos sutuoktinio darbas buvo 1910 m. išleista kritikos knyga almanache „Lietuva“, skelbianti naują požiūrį į lietuvišką meną.
1911 m. mirus M. K. Čiurlioniui, Sofija su dukra Danute apsigyveno Kaune.
1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime ir 1907 m. pirmajame Lietuvos Moterų suvažiavime Kaune. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įsijungė į visuomenės bei kultūros darbą: skaitė paskaitas kariams fronte, rašė scenai vaizdelius, apysakas.
Nuo 1925 m. buvo lietuvių kalbos lektorė Kauno unte. Aktyviai dalyvavo motinoms ir vaikams globoti ir kt. moterų organizacijose.
Nuo 1930 m. buvo Lietuvos delegacijoje prie Tautų Sąjungos socialinės globos komisijos narė. Mokėdama lenkų, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbas, šauniai atstovavo Lietuvai. Šveicarijoje susipažino su įtakingu prancūzų rašytoju humanistu Romain Rollandu ir sudomino jį Čiurlionio kūryba. Užmezgė ryšius su „Tarptautine mergaičių bičiulių sąjunga” ir įkūrė jos skyrių Lietuvoje. Tos organizacijos tikslas: apsaugoti jaunas mergaites nuo išnaudojimo ir moralinio pakrikimo. Organizacijos narės budėdavo miestų geležinkelio stotyse ir globojo ypač jaunas vienišas kaimietes, atvykstančias į miestus darbo ieškoti. 19301936 m. Čiurlionienė buvo Lietuvos skaučių vadė. Pasižymėjo kaip auklėtoja, lietuvių papročių bei tautodailės puoselėtoja bei Vakarų kultūros skleidėja.
Nuo 1925 m. buvo lietuvių kalbos lektorė Kauno unte. Aktyviai dalyvavo motinoms ir vaikams globoti ir kt. moterų organizacijose.
Nuo 1930 m. buvo Lietuvos delegacijoje prie Tautų Sąjungos socialinės globos komisijos narė. Mokėdama lenkų, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbas, šauniai atstovavo Lietuvai. Šveicarijoje susipažino su įtakingu prancūzų rašytoju humanistu Romain Rollandu ir sudomino jį Čiurlionio kūryba. Užmezgė ryšius su „Tarptautine mergaičių bičiulių sąjunga” ir įkūrė jos skyrių Lietuvoje. Tos organizacijos tikslas: apsaugoti jaunas mergaites nuo išnaudojimo ir moralinio pakrikimo. Organizacijos narės budėdavo miestų geležinkelio stotyse ir globojo ypač jaunas vienišas kaimietes, atvykstančias į miestus darbo ieškoti. 19301936 m. Čiurlionienė buvo Lietuvos skaučių vadė. Pasižymėjo kaip auklėtoja, lietuvių papročių bei tautodailės puoselėtoja bei Vakarų kultūros skleidėja.
Šaltiniai: avangardas.lt, sese.skautai.net, Vikipedija