Karalienė Morta
Šviesusis karalienės Mortos paveikslas dabar ir legenda apie kunigaikštytę Vismantaitę byloja, jog garsus buvo Salduvės pilies kunigaikštis Vismantas, bet dar labiau išgarsėjo jo duktė. Kai lietuviai pilyje šventė Saulės pergalę, ten kunigaikštytę sutiko būsimasis karalius Mindaugas. Ji tapo Lietuvos karaliene Morta.
Morta Mindaugienė buvo pirmoji ir vienintelė Lietuvos karalienė, Lietuvos karaliaus Mindaugo žmona.
Pagrindinis istorinis šaltinis, kuriame minima karalienė Morta – Eiliuotoji Livonijos kronika, kurioje rašoma, kad atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį „Pasveikino ir karalienė, / Meilingai žengusi į menę”.
Morta valdovo Mindaugo žmona buvo labai sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Jau 1219 m. Mindaugas su broliu Dausprungu buvo vieni iš pačių žymiausių Lietuvos kunigaikščių, o tuo metu baltų žemėms ir Lietuvai vis stiprėjo pavojus iš Livonijos kalavijuočių ordino pusės ir pietvakarių, ypač kai nuo Pavyslio ėmė veržtis Kryžiuočių ordinas.
Morta Mindaugienė buvo pirmoji ir vienintelė Lietuvos karalienė, Lietuvos karaliaus Mindaugo žmona.
Pagrindinis istorinis šaltinis, kuriame minima karalienė Morta – Eiliuotoji Livonijos kronika, kurioje rašoma, kad atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį „Pasveikino ir karalienė, / Meilingai žengusi į menę”.
Morta valdovo Mindaugo žmona buvo labai sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Jau 1219 m. Mindaugas su broliu Dausprungu buvo vieni iš pačių žymiausių Lietuvos kunigaikščių, o tuo metu baltų žemėms ir Lietuvai vis stiprėjo pavojus iš Livonijos kalavijuočių ordino pusės ir pietvakarių, ypač kai nuo Pavyslio ėmė veržtis Kryžiuočių ordinas.
Morta buvo svarbus asmuo šalia valdovo Mindaugo. Šiam aptarus krikšto ir karūnacijos reikalus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, buvo „krikštintas ir šventintas karalius Mindaugas galingas ir jo žmona Morta". Magistras įsakė iš „kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas“ /Eiliuotoji Livonijos kronika/. Ir vėlesni kronikininkai pabrėžia, kad „Mindaugas ir karalienė Morta… buvo iškilmingai karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliūne“.
Karalienė pataria Mindaugui, o kartu subtiliai reikli esminiuose valstybės reikaluose. Pavyzdžiui, ji pranašiškai nurodo į karaliaus santykių su Treniota grėsmę, ryžtingai priekaištauja dėl bendradarbiavimo su juo: „Dabar gi tu seki paskui tą beždžionę“. Nujausdama pavojų karalienė ryžtingai taria: „Pakeisk savo nuomonę / Ir sek mane, išeis tau į gerą“. Tačiau Mindaugas santūrus, savo diplomatinių veiksmų plane vertina tai nenaudingumu Lietuvai ir korektiškai atsako, jog „šiuo metu esu kurčias“. Laikmečio įvykiai rodo to pokalbio reikšmę. Mindaugas, nutraukęs Treniotos neparuoštą žygį į Cėsį, išvengė jo sumanytos klastos ir pavojaus Lietuvos kariuomenei. Todėl karalius rūstus, o karalienė rūpinasi prasikaltusiųjų likimu. Jos patarimas nedaryti iš jų kankinių, o išprašyti iš šalies, istorijoje kaip subtili tautos moters nuojautos įžvalga, regisi humaniškumo jausmo išmintim. Įvykių visuma parodė karalienės teisumą. Klastūnas Treniota tapo smurtininku.
Atminimas
1993 m., minint 740-ąsias karūnavimo metines Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos iniciatyva įsteigta ir kasmet liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną arba jos išvakarėse iškilmingai įteikiama Lietuvos Karalienės Mortos premija darbščiausiems, kūrybingiausiems ir talentingiausiems Lietuvos vaikams iki 16 metų už pasiekimus muzikos, dailės, teatro, literatūros ir kitose meno srityse.
Šaltinis: Vikipedija